Nuolatinis užimtumas šiandien dažnai tampa įprasta gyvenimo dalimi. Vieną darbą keičia kitas, laisvas laikas užsipildo įvairiais įsipareigojimais, o net ir ilsintis ranka dažnai pati siekia telefono. Kartais gali atrodyti, kad sustoti nėra kada, o poilsis tėra atlygis už visus atliktus darbus.

Vis dėlto žmogaus organizmas veikia kitaip. Jam reikia ne tik judėjimo ir aktyvumo, bet ir laiko atsigauti. Jeigu poilsio nuolat trūksta, ilgainiui tampa sunkiau susikaupti, greičiau atsiranda nuovargis, mažėja motyvacija, o net ir paprastos užduotys pareikalauja daugiau pastangų nei anksčiau.

Poilsis nėra tinginystė. Tai natūrali žmogaus organizmo dalis, padedanti išlaikyti fizinę ir emocinę pusiausvyrą. Lygiai taip pat, kaip kūnui reikalingas judėjimas, jam reikalingas ir kokybiškas atsistatymas.

Kodėl ilsėtis tampa vis sunkiau?

Daugelis žmonių ilsisi tik tada, kai nebeturi jėgų dirbti. Tačiau iki to momento organizmas dažnai jau būna ilgą laiką veikęs padidėjusios įtampos būsenoje.

Įprasta diena gali atrodyti visai paprasta. Ryte skubama į darbą, dieną tenka spręsti įvairias užduotis, vakare laukia namų ruoša, apsipirkimas ar kiti įsipareigojimai. Net ir atsisėdus pailsėti mintys dažnai lieka prie nebaigtų darbų.

Gyvenant tokiu tempu organizmas pripranta nuolat būti budrus. Net ir atsiradus laisvai minutei tampa sunku visiškai atsipalaiduoti, todėl net ir ilsintis nepavyksta atgauti jėgų.

Poilsis gali būti ir aktyvus

Dažnai manoma, kad pailsėti reiškia nieko neveikti. Tačiau kokybiškas poilsis neprivalo būti tik pasyvus. Kartais daug daugiau naudos suteikia veikla, kuri leidžia atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių ir nukreipti dėmesį kitur.

Vienam žmogui tai gali būti ramus pasivaikščiojimas gamtoje. Kitam knygos skaitymas, sodininkystė ar laikas su šeima. Vis daugiau žmonių poilsiui pasirenka ir jogos praktiką, nes ji leidžia vienu metu pasirūpinti tiek kūnu, tiek emocine savijauta. Svarbiausia, kad poilsio metu nereikėtų nuolat galvoti apie darbus, skubėti ar stengtis atlikti dar vieną užduotį.

Kaip atpažinti, kad organizmui reikia poilsio?

Nuovargis ne visada pasireiškia tik energijos stoka. Kartais organizmas apie poilsio poreikį praneša visai kitais būdais, todėl šiuos signalus ne visada lengva susieti su pervargimu.

Pervargus galima pastebėti šiuos požymius:

• tampa sunkiau susikaupti;
• dažniau pamirštamos smulkmenos;
• atsiranda daugiau dirglumo;
• sunkiau priimti sprendimus;
• prastėja miego kokybė;
• sumažėja motyvacija;
• net ir po savaitgalio nejaučiamas tikras poilsis.

Šie požymiai ne visada reiškia sveikatos sutrikimus. Dažnai jie parodo, kad organizmas jau kurį laiką neturėjo pakankamai laiko kokybiškai pailsėti.

Ar poilsis didina produktyvumą?

Gali atrodyti, kad kuo daugiau dirbame, tuo daugiau spėjame padaryti. Tačiau praktikoje dažnai nutinka priešingai.

Po kelių valandų nepertraukiamo darbo dėmesys ima silpti. Dažniau daromos klaidos, paprastos užduotys užtrunka ilgiau, tampa sunkiau priimti sprendimus. Trumpa pertrauka ar galimybė bent trumpam pakeisti veiklą dažnai padeda lengviau susikaupti grįžus prie darbo.

Panašiai veikia ir organizmas: dirbant be poilsio, energijos atsargos palaipsniui senka. Kai organizmas turi pakankamai laiko atsigauti, tampa lengviau išlaikyti dėmesį, susikaupti ir efektyviau atlikti kasdienes užduotis.

Poilsio naudą patvirtina ir moksliniai tyrimai

Poilsio svarbą patvirtina ne tik kasdienė patirtis, bet ir moksliniai tyrimai. Psichologės Sabine Sonnentag ir Charlotte Fritz nustatė, kad žmogaus savijautą lemia ne vien laisvo laiko kiekis. Ne mažiau svarbu gebėti mintimis atsitraukti nuo darbo, atsipalaiduoti ir bent trumpam nukreipti dėmesį į kitą veiklą.

Tyrimo rezultatai parodė, kad žmonės, kuriems pavyksta kokybiškai pailsėti po darbo, dažniau jaučiasi energingesni, patiria mažiau emocinio išsekimo ir yra labiau patenkinti savo gyvenimu. Tai rodo, kad poilsis nėra prabanga ar tinginystė: tai svarbi geros savijautos dalis.

Šaltinis:

Sonnentag, S., & Fritz, C. (2007). The Recovery Experience Questionnaire: Development and Validation of a Measure for Assessing Recuperation and Unwinding From Work. Journal of Occupational Health Psychology, 12(3), 204–221.

 

Kaip joga padeda kokybiškai pailsėti?

Poilsis nebūtinai reiškia visišką neveiklumą. Kartais organizmui daug daugiau naudos suteikia rami, sąmoninga veikla, padedanti atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių. Viena iš jų yra jogos praktika.

Atliekant jogos pratimus dėmesys palaipsniui nukrypsta nuo darbų ir įvairių minčių į kvėpavimą bei judesį. Toks susitelkimas leidžia bent trumpam sustabdyti nuolatinį skubėjimą ir skirti laiko savo savijautai. Reguliariai praktikuojant daugelis žmonių pastebi, kad po jogos lengviau atsipalaiduoti, geriau pailsėti ir ramiau užbaigti dieną.

Hatha joga padeda sulėtinti tempą

Jeigu ieškote ramaus būdo pasirūpinti savimi, Hatha joga dažnai tampa vienu tinkamiausių pasirinkimų. Praktika vyksta lėtesniu tempu, todėl daugiau dėmesio galima skirti kvėpavimui, taisyklingam judesiui ir savo kūno pojūčiams.

Reguliari Hatha jogos praktika gali padėti:

• sumažinti kasdienę įtampą;
• pagerinti kūno lankstumą;
• sustiprinti raumenis;
• lengviau atsipalaiduoti po darbo dienos;
• geriau pažinti savo kūno galimybes;
• sukurti pastovų laiko sau ritualą.

Erdvė, kurioje lengviau atsikvėpti

Poilsio kokybei svarbu ne tik tai, ką darome, bet ir aplinka, kurioje tai vyksta. Rami erdvė, harmoningas praktikos tempas ir asmeniškas dėmesys kiekvienam praktikuotojui užtikrina kokybišką jogos praktiką ir atsipalaidavimą.

Joga Kartu studijoje joga Kaune vyksta ramiu, praktikuotojui patogiu tempu. Užsiėmimų metu mokytojai padeda pritaikyti jogos pratimus pagal kiekvieno galimybes, skatina įsiklausyti į savo kūną ir neskubėti siekti išorinių rezultatų. Tokia praktika leidžia ne tik geriau pažinti jogą, bet ir susikurti reguliarų poilsio ritualą savo kasdienybėje.

Jeigu norite daugiau sužinoti apie vykstančius jogos užsiėmimus ir renginius, apsilankykite www.jogakartu.lt.